

Jei vis dar sukate galvą, ką gaminti Joninėms – pasidalinsiu mūsų šeimos rekomendacijomis. Ne per daug įmantru, bet leis atrasti naujų skonių.
Šiltos burokėlių salotos su gorgonzola – tiems, kas galvoja, kad burokėliai skanūs tik žiemą. Netiesa. Su sūriu, šlakeliu aliejaus ir šiluma jie atgimsta visiškai naujai. Puikus pasirinkimas tiems, kas nori lengvo sušildančio patiekalo.
Salotos su burata ir kumpiu – kai nori kažko elegantiško, bet ne sudėtingo. Tinka toms situacijoms, kai reikia patiekalo, kuris atrodo „wow“, bet reikalauja vos kelių minučių darbo.
Brusketos su braškėmis ir rikota / arba arbūzu – vasaros hitas. Gaivu, netikėta ir beprotiškai gražu.
Pica iš tortilijų – vaikų favoritas, bet ir suaugusieji tikrai ims „tik paragauti“. Greita, traški, galima kepti ant grilio ar orkaitėje.
Žirniai su spirgučiais – paprasta, bet nostalgiška klasika. Kai norisi kažko paprasto, sotaus ir truputį primenančio vaikystės Jonines pas senelius – šitas patiekalas visada pataiko tiesiai į širdį (arba skrandį).
Mėsainis su burokėliais ir pelėsiniu sūriu – tiems, kas mėgsta derinius su charakteriu. Kaip sako mamo vyras: „Ne fast food, o fest food”.
Saldžiarūgščiai vištienos vėrinukai – kai reikia, kad būtų ir vaikams skanu, ir niekas nepaklaustų „o kur mėsa?“ Kepasi greitai, dings dar greičiau.
Sluoksniuotos tešlos pyragas su smidrais – tinka draugei, kuri „šiaip nieko nevalgo, bet šitą tai suvalgysiu“. Pavasariškai žalios spalvos, bet gana sotus, kad tiks ir prie vyno taurės, ir prie pokalbių apie gyvenimą.
Triffle su braškėmis ir bananais – kai reikia deserto, kuris atrodo įspšdingai, o laiko turit ne kažką. Beja labai smagu kabinti šaukštais su kompanija.
Naminis limonadas „Miško uoga“ – gaiva, kvapas ir spalva viename. Puikia tiks kai norisi kažko „šventiško į taurę“.
Rekomenduoju viską gaminti dvigubom porcijom – o valgyti būtinai su draugais, šeima, ar bent jau su tais, kas pavalgius padės išplauti indus.